Iliuzijų muziejus Vilnil

Iliuzija – tai klaidingas realiai egzistuojančių objektų įsivaizdavimas bei suvokimas, iškraipyta pojūčių interpretacija, kai realybė suvokiama ne tokia, kokia ji yra.
Iš Sankt Peterburgo į Vilnių atvykęs Matvejus Linovas 2014 m. įkūrė pirmąjį Baltijos šalyse „pabėgimo“ kambarį „Wrong Room“, o 2016 m. Vilniaus gyventojams ir svečiams pasiūlė dar vieną pramogą – iliuzijų muziejų „Vilnil“. Anot muziejaus įkūrėjo, iš prigimties žmogaus instinktas yra ką nors liesti, juk ir vaikai nori viską paliesti, atidaryti, išbandyti, tad ir šiame muziejuje galima liesti, o ne tik žiūrėti į už stiklo sudėtus eksponatus. Šio muziejaus eksponatai pagrįsti mokslu, orientuoti į linksmą nuotykį, sukeliantį nuostabą ir pramogą bet kokio amžiaus žmonėms.
Iliuzijų muziejui „Vilnil“ atvėrus duris, rodyti 45 eksponatai, pagaminti ne tik Amerikos ir Rusijos mokslo laboratorijose, bet ir pačių muziejaus savininkų. Per pirmąją muziejaus veiklos savaitę dalis eksponatų buvo pakeista, nes jais nebuvo patenkintas pats muziejaus įkūrėjas, greitai reaguojantis į lankytojų pastabas. Dabar muziejuje yra dirbtuvės, kuriose kuriami eksponatai. Šiuo metu muziejuje eksponuojama per 70 objektų, kurie, anot M. Linovo, nuo muziejaus atidarymo pasikeitė beveik 70 %. Ekspoziciją sudaro labai įvairūs objektai, sukurti naudojant stiklą, formas, kai sunku suprasti, kodėl vienas objektas atrodo didesnis, nors uždėjus vieną ant kito jie vienodi, ar kai viena figūra juda žemyn, o kita į priešingą pusę, veidrodžius, kuriais galima iškraipyti vaizdą, sukurti gylio efektą, ornamentus, kai dėl ornamento ir skirtingų siluetų išdėstymo kuriama iliuzija, kad tie siluetai nevienodo dydžio.
Muziejuje pamatysite 2016 m. iliuzijų konkursą laimėjusią „Klaidinančių cilindrų iliuziją“ ir įsitikinsite, kad trimačių formų tiesioginis vaizdas ir veidrodžio atspindys skiriasi. Vertikalūs cilindrai, žiūrint vienaip, atrodo kaip apskritimai, o kitaip – kaip keturkampiai. Žmogus negali pakeisti savos interpretacijos, net žinodamas, kad tai tas pats objektas.
Revoliucinis hiperboloidas nustebins turbūt kiekvieną. Atrodytų neįmanoma, bet pastumta tiesi lazda pralenda pro lenktą bumerango formos plyšį.
Muziejuje eksponuojamas anomorfinis paveikslas, kurio istorija siekia net 1745 metus. Po jakobitų sukilimo Škotijoje paveikslai, vaizduojantys Charlesą Edwardą Stuartą, buvo naikinami ir draudžiama juos tapyti. Išeitis buvo rasta – portretai buvo pradėti tapyti taip, kad juos buvo galima pamatyti tik pažvelgus į atspindį metaliniame cilindre. Čia pamatysite dvigubo portreto iliuziją, zoetropą, praksinoskopą, skanimaciją, stebuklingą sodą, mažinančią kėdę, apverstą kambarį, iškraipytų veidrodžių kambarį, pasisupsite virš Vilniaus ar juostomis padalytame veidrodyje sukursite vieną veidą iš dviejų žmonių veidų.
Nepatikėsite, bet iliuziją čia galite ne tik pamatyti, bet ir pajusti. Patrynę rankas per tinklą, prisiminsite posakį „aksominės rankos“, o delnai bus minkšti ir švelnūs. O pasukę Niutono spalvų diską įsitikinsite, kad balta šviesa sudaryta iš daugelio skirtingų spalvų, nes sukant spalvotą diską, akys sujungia besisukančias spalvas ir mato baltą diską.
Muziejuje įrengtas 1980 m. kambarys. Čia atsisėdę į to laiko fotelius pažiūrėsite senai matytą multiplikacinį filmuką „Na palauk!“, pavartysite knygas, tą laikotarpį primins ir ant sienos kabantis kilimas.
Muziejaus sienas puošia Davido Macdonoldo iliuzinės fotografijos, sudarytas iš daugybės fotografijų, darytų iš suplanuotų stebėjimo taškų, kurie leidžia jas sujungti į vieną visumą. Žmonės fotografuojami taip pat iš atitinkamo kampo ir atrodo realistiškai. Tokia fotografija sukuriama per keletą savaičių, o kartais ir mėnesių.
„Vilnil“ siūlo intelektualias pramogas, susijusias su regėjimo, mąstymo ir pasaulio suvokimo ypatumais, o muziejaus siela Matvejus Linovas kviečia apsilankyti ne po vieną, o su linksma bičiulių kompanija ar draugu ir būtinai turėti fotoaparatą.