Justino Stonio senovinės technikos muziejus

Smalininkai – miestelis Jurbarko rajone, dešiniajame Nemuno krante, nuo Jurbarko nutolęs 12 km., tiek pat ir nuo Viešvilės. Miestelį puošia Smalininkų aleja, kurioje auga arti dviejų šimtų ąžuolų, iš kurių nereto kamieno apimtis siekia iki 4 metrų. Miestelyje stovi seniausia Lietuvoje vandens matavimo stotis, irengta 1811 m. Ypač Smalininkus garsina buvusio Gedimino universiteto dėstytojo, filosofijos mokslų daktaro Justino Stonio įkurtas Senovinės technikos muziejus.
Justinas Stonys, galima sakyti, užaugęs tarp senovinių daiktų ir jais susidomėjęs nuo vaikystės, eksponatus kaupė visą gyvenimą. Išsaugojo senelių, tėvelių sukauptus dokumentus, dalį bibliotekos ir net prieš mirtį tėvelio rašytos knygos rankraštį. Muziejus, užimantis 80 arų sklypą, duris atvėrė 2004 m. Čia sodybos kieme ir aštuoniuose pastatuose saugoma per 23 tūkstančius eksponatų. Įeinančius pro sodybos vartus lankytojus pasitinka energingas ir guvus šeimininkas ir užrašas Dionizo Poškos žodžiais, kurie buvo užrašyti jo 1812 m. įkurtame Baublių muziejuje:
„Vaistinė proto yr po šiuo stogu-
Gal pralinksmint su nuomene žmogų,
Išmintingas ir mokytas atras ką matyti,
Bet jau durnius atėjęs netur, ką daryti...“
Kiekvienai lankytojų grupei gerb. Justinas skiria individualią programą pagal jų interesus, poreikius ir supratimą. Užėję į muziejų pirmiausia pamatysite geležies apdirbimo salę, kurioje eksponuojami seni kalvio įrankiai, gręžimo staklės, priekalai, senoviniai raktai, metalo tekinimo staklės. Čia pamatysite pernešamą, karišką kalvio žaizdrą, naudotą prieškarinėje Vokietijoje, senas gręžimo stakles, kuriomis dirbdavo tryse - du mynė pedalus, o vienas gręždavo. Šalia geležies apdirbimo salės, kaip Justinas šmaikštauja, eksponatas tik vilniečiams, nes kitiems jo net nerodo. Tai kompozicija iš girnapusių ir plūgų, kurią muziejininkas pavadinęs „Artojas“. Užrašas prie šios kompozicijos dažną priverčia nusišypsoti - „Kompozicijos pastatymas kainavo 300 eurų, tai šimtą kartų pigiau nei „Vilniaus vamzdis“ Vilniuje, Neries krantinėje“. Kitame pastate eksponuojamos foto – kino priemonės ir spaustuvė, kurioje tarp rašomųjų mašinėlių pamatysite 1886 m. pagamintą pusrutulinę rašomąją mašinėlę „World – 2”, 1963 m. rotatorių. O rašomoji mašinėlė „Rheinmetal Borsig“, pasak J. Stonio, buvo naudota pokaryje Kalvių kaime, netoli Veliuonos brolių Veverskių įrengtoje pogrindinėje partizanų spaustuvėje. Čia eksponuojama ir spaustuvių įranga – tigelis PTK-4, plokščiasaudė ir segamoji mašinos, korektūrinis presas, poligrafinė mašina Linotipo H-14, atkeliavusi iš Jurbarko spaustuvės.
Senovinės technikos apstu ir sodybos kieme. Šeimininkas jus nuves į „variklyną“, kuriame išrikiuoti 53 senoviniai vidaus degimo varikliai. Greta stovi traktoriai. Pats seniausias iš jų, apie 1920 m. Vokietijoje pagamintas „Deutz“, šalia rusiški VTZ Universal-2, Chtz-7, DSŠ-14 ir dar ne taip seniai matytas ariant laukus DT-75. Čia pamatysite ir gatvėse nebesutinkamus automobilius ir motociklus. Justinas pademonstruos fuktelį, naudojamą nuo iškultų javų atskirti priemaišoms, kuris pagamintas tarpukario metais Panevėžyje K. Tručionio fabrike, ir patikins, jog šalia stovintis tokio tipo grūdų valymo aparatas pagamintas Vokietijoje yra žimiai prastesnis nei lietuviškas, pagamintas Panevėžyje. Toliau pievoje išrikiuoti maniežai (valkčiai) sukami vieno, trijų ar net keturių arklių, pagaminti Baltarusijoje, Monheime (Vokietija), 1905 m. pagamintas Kaune ir net Tilžėje. Pamatysite patį didžiausią dviejų korpusų plūgą, sveriantį apie dvi tonas, skirtą arti durpynams, o didžiulis plūgas su geležiniais ratais – tai grioviakasė, kurią traukdavo net trys vikšriniai traktoriai. Smalininkuose Senovinės technikos muziejuje saugoma viena iš pirmųjų kuliamoji mašina „Claas“, kurios apžiūrėti buvo atvykę šios gamyklos atstovai. Labai norėję kuliamąją mašiną nusipirkti, pastatyti gamyklos teritorijoje, uždengti stiklo gaubtu ir apšviesti. Muziejaus įkūrėjas į tokius norus visuomet atšauna: „Mūsų muziejaus durys darinėjasi tik į vieną pusę, ir kas čia pateko, tas čia ir liks“.
Paklausus, kuris muziejaus eksponatas yra pirmasis, Justinas parodo brikelį, kuriuo jį tėveliai vežė krikštyti, o kuris seniausias – muziejininkas pasuka link namų, kurie taip pat paversti muziejumi. Čia vitrinoje eksponuojami įtvariniai kirvukai yra patys seniausi eksponatai, priskiriami akmens amžiaus, vėlyvojo neolito, 3 tukst. pr. Kristų. Kitame kambaryje įrengta biblioteka, kur saugomi albumai, enciklopedijų rinkiniai, spauda, dokumentai. Įrengtos religinės literatūros, „Lietuvos vaduotojai“, Lietuvos valstybės kūrimosi, Mažosios Lietuvos istorijos, „Krašto istorijos“ ekspozicijos. Pamatysite ne tik surinktą radijo techniką, fotoaparatus, KGB naudotą įrangą, bet ir urną, kurioje J. Stonio senelio Antano Krušos palaikai grįžo iš tremties į Lietuvą, o šalia Sibiro žemė, kurioje jis šios kelionės laukė trisdešimt tris metus ir tris mėnesius.
Ekspozicijoje skirtoje Smalininkų, kaip Klaipėdos krašto vartų istorijai, nes šalia Smalininkų tekantis Šventosios upelis buvęs valstybine siena tarp Rusijos Imperijos ir Vokietijos, eksponuojamos senos fotografijos, 1845 m. Rusijos pasienio Jurbarke lenta, Jakaterinos II pasienio ženklas, tvirtinamas ant pasienio stulpelio, ir net bombos, su kuria buvo susprogdinta Smalininkų evangelikų liuteronų bažnyčia, skeveldros. Kad ponas Justinas nestokoja humoro įsitikinsite išklausę pasakojimą apie sieną puošiantį paveikslą, kuriame vaizduojama žmogaus mirtis, dangus ir pragaras. Čia danguje vaizduojami vien vyrai, o pragaro liepsnose – nuogos moterys. „Jei pateksiu į dangų, iš karto rašysiu pareiškimą šv. Petrui, kad perkeltų į pragarą, nes nenoriu būti tarp vyrų, geriau tarp nuogų moterų“ - šmaikštauja muziejaus įkūrėjas.
Pačiam J. Stoniui labai svarbi ekspozicija „Virpesiai ir bangos moksle ir technikoje“, kuri pasakoja apie inžinieriaus mechaniko, habilituoto daktaro, profesoriaus, Rusijos mokslų akademijos nario, Lietuvos mokslų akademijos akademiko Kazimiero Ragulskio ir jo bičiulių išradimus, su kuriais galėsite susipažinti apsilankę Smalininkų Senovinės technikos muziejuje.
Iš kur pas muziejų įkurusį Justiną Stonį tiek entuziazmo, energijos ir guvumo, sunku net pasakyti. Turbūt tam įtaką daro įdomus muziejininko gyvenimas tarp ne vieną šimtmetį skaičiuojančių daiktų.