„Lėliu namai“

Lietuvoje yra net 23 vietovės turinčios Bajorų vardą. Šį sykį siūlome apsilankyti Bajorų gyvenvietėje esančioje Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Rokiškio seniūnijoje, trys kilometrai į šiaurę nuo Rokiškio, šalia kelio į Juodupę.
Bajorų kultūros centro langus puošia užrašas „Lėlių namai“, nes čia įsikūręs privatus Dalios Ziemelienės muziejus, kuriame eksponuojamos nuo 1999 metų kolekcininkės rinktos lėlės, kurių muziejuje suskaičiuojama jau per tūkstantį. Šalia muziejaus veikia ir lėliu teatras „ČIZ“ trys pirmosios pagrindinių aktorių pavardžių raidės - tai lėlių teatro režisierė Nijolė Čirūnienė, bibliotekininkė metodininkė-lėlininkė Nadiežda Ivanova ir kultūros centro administratorė, muziejaus „Lėlių namai“ vadovė Dalia Ziemelienė.
Pasak Dalios Ziemelienės, ji pati vaikystėje turėjo tik dvi lėles, o rinkti lėles pradėjo tik ūgtelėjus dukroms. Nuo dukrelių lėlių išaugo ir šis Bajorų kaimą garsinantis muziejus. Deja Dalios vaikystės lėlių šiame muziejuje esančioje gausioje kolekcijoje neberasime.
Dabar Dalia Ziemelienė džiaugiasi lėlėmis iš viso pasaulio: Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos, Gruzijos, Airijos, Vengrijos, Bulgarijos, kitų šalių. Pati muziejaus įkūrėja juokauja „Turbūt nėra tokios šalies iš kurios mūsų muziejuje nėra atvežtos lėlės“. Lėles muziejui dovanoja ir vietiniai gyventojai, iš kelionių parveža draugai, giminaičiai, bendradarbiai, kolegos.
Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius iš viešnagės Lenkijoje, atvežė lėles papuoštas Lenkijos nacionaliniais drabužėliais. Lėlę iš Ukrainos, papuoštą nacionaliniais drabužiais, atvežė Seimo narys Vytautas Saulis. Dalios krikšto dukra iš viešnagės Kuboje, taipogi negrįžo be dovanėlės – parvežė suprantama lėlę.
Rokiškyje kasmet vyksta tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“. Nepriklausoma teatro kritikė, dramaturgė olandė Joke Elbers, apsilankiusi Bajorų lėlių muziejuje prasitarė, namuose turinti labai gražią lėlę ir pažadėjo atvežti ir padovanoti muziejui. Pažadą moteris ištesėjo, apsilankiusi dar kartą po metų lėlę padovanojo D. Ziemelienei.
Rokiškio rajono savivaldybė jau 20 metų bendrauja su Maltos ordinu. Labdaros siuntoje, pasiekusioje Bajorų kultūros centrą, buvo didžiulė lėlė, kuri rado vietą Dalios Ziemelienės lėlių namuose. Gal po dviejų metų atvykę maltiečiai iš Vokietijos, tarp muziejaus eksponatų pažino lėlę, kuri pasak svečių, dešimt metų buvo prastovėjusi kepyklėlės vitrinoje, aprengta kaip kepėja.
D. Ziemelienė ypač brangina tas lėles, kurias atneša mažosios muziejaus lankytojos. Dažnai mergaitės sugrįžta į muziejų aplankyti savo lėlių. Kaip pasakoja ponia Dalia, buvę tokių atvejų, kai vaikas atneša lėlę,bet paskutinę akimirką persigalvoja ir išbėgo pro duris. Kartą mergytė atnešė labai gražią, didelę lėlę. Reikėjo matyti, kaip ji su savo žaislu atsisveikino... pasakodama susigraudino pati kolekcininkė. Bet, kad vaikas norėtų po to atsiimti savo dovanotą žaislą – nėra buvę.
Dalią labai džiugina tos akimirkos, kai į muziejų užsuka mamos su jau paaugusiomis dukromis ir parodo lėles, su kuriomis būdamos mažos žaidė. Suprantama mergaitėms ne visos senosios lėlės yra gražios. Dalia yra girdėjusi, kai mamoms mergaitės pasako „Gal jums ir buvo tos lėlės gražios, bet aš turiu gražesnių lėlių“.
Muziejuje gausu įvairių lėlių iš viso pasaulio, tačiau barbių Dalia nekolekcionuoja. Jai barbės nemielos, neįdomios, neturinčios savitumo, neišraiškingos – visos vienodos, tik drabužėliai skirtingi.
Muziejuje lėlės surūšiuotos, susodintos, sustatytos atskirose lentynose, kitos sėdi žaisliniuose vežimėliuose. Vienose lentynose vietą surado nacionalinės lėlės, kitose – raganos, klounai, dar kitose lėlės ypač išraiškingais veidais, jos labiausiai traukia vaikų dėmesį. „Ne vienas čia suranda ir save“ šmaikštauja lėlininkė. Neretas nostalgiją jaučia ir sovietmečiu pagamintoms lėlėms, kurių parduotuvių vitrinose nebeišvysime, o ir rasti jų galima vis rečiau ir rečiau.