Šokolado muziejus

Vargu ar rasime žmogų nemėgstantį šokolado, nors šokolado atsiradimo istoriją žino tikrai nedaugelis. Norintiems praplėsti šios stities žinių bagažą, siūlome apsilankyti „Rūtos“ šokolado muziejuje Šiauliuose.
Šokoladas gaminamas iš fermentuotų skrudintų sumaltų kakavos pupelių. Kakavmedžiai natūraliai auga Lotynų ir Pietų Amerikoje, vėliau pradėti auginti ir Afrikoje. Šokolado istorija skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Majai, kiek vėliau ir Actekai kakavos pupeles naudojo kaip valiutą, ir net pasitaikydavo kakavos pupelių kaip ir pinigų klastojimo atvejų. XVI amžiuje ispanams užkariavus Jukataną (Meksika) kakava atkeliavo ir į Europą. XVI amžiaus ispanų istorikas Gonzalo Fernandez de Oviedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali sau leisti gerti šokoladą, nes jis geria pinigus“. Nuo XVII iki XIX amžiaus Europoje šokoladas pasklido turtuolių namuose kaip prabangus gėrimas, patiekiamas kaip desertas. Kakavmedžiui, kad subrandintų pirmuosius vaisius reikia penkių metų. Kasmet kakavmedis subrandina 20 – 30 vaisių, kuriuose būna 25 – 50 kakavos pupelių. Kilogramui šokolado reikia 300 -500 kakavos pupelių. Šie skaičiai rodo, jog šokoladas tikrai brangus gėrimas.
Šokolado muziejuje pats seniausias eksponatas – Majų puodukas skirtas gerti šokoladui. O į muziejaus ekspoziciją jis pateko Belgijos kolekcininko, muziejininko Eddy Van Belle dėka ir atkelevęs iš Kosta Rikos. Muziejuje eksponuojami antikvariniai šokolado gėrimui skirti puodukai. Itin retas puodukas skirtas vyrams su ūsais, kuriame padaryta ūsų apsauga, apsauganti ūsus nuo šokolado putų. Yra puodukai skirti gerti šokoladą važiuojant karietoje.
Į Lietuvą šokolado pramonė įžengė 1886 m. kai M. Abramsonas Vilniuje įkūrė pirmąjį šokolado bei saldainių fabriką. Kiek vėliau, 1892 m. broliai Kaganai šokolado fabriką įsteigė Šiauliuose.
Šiaulietis Antanas Gricevičius, palikęs gimtąjį saulės miestą, įsidarbino Vilniuje šokolado fabrike „Viktorija“. Jaunuolis buvo gabus ir pareigingas, tai įvertino ir fabriko savininkai Bunimovičiai. Jie A. Gricevičiui 1902 m. padovanojo sidabrinį kišeninį laikrodį su užrašu rusų kalba „Antanui Gricevičiui už nuoširdžią ir pavyzdingą tarnybą šokolado fabrike „Viktorija“. 1902 m.”. Šis bei kitas auksinis A. Gricevičiaus laikrodis eksponuojami šokolado muziejuje.
1913 m. Antanas Gricevičius gimtuosiuose Šiauliuose įkūrė saldainių fabriką „Rūta“. „Rūtos“ gaminiai buvo įvertinti medaliais ne tik Lietuvos žemės ūkio parodose, bet ir Italijoje (1929 m.), Didžiojoje Britanijoje (1931 m.). 1940 m. fabrikas buvo nacionalizuotas, o 1993 m. grąžintas tikriesiems savininkams, A. Gricevičiaus įpėdiniams.
Nusprendus fabriko patalpose įrengti šokolado muziejų, negailėdama jėgų ir laiko, šį projektą vykdė muziejaus koordinatorė, dabartinė muziejaus vadovė Odeta Kirnienė. 2012 m. visuomenei duris atvėrė Šokolado muziejus. Muziejuje saugomi „Rūtos“ fabriko įkūrėjo Antano Gricevičiaus asmeniniai daiktai. Apsilankę muziejuje lankytojai susipažins su šokolado istorija, sužinos kaip kakavmedžio sėklos virsta šokoladu, sužinos kiek lietuviai suvalgo šokolado, lyginant su kitomis šalimis ir kuriose šalyse jo suvarojama daugiausia ar mažiausia, galbūt su nostalgija prisimins, kokius saldainius valgė vaikystėje. Čia vaizdingai pateikiama informacija apie juodojo, pieninio ir baltojo šokolado sudėtį. Įspūdį palieka šeimos iš Telšių, dar neįkūrus muziejaus, padovanotas šokoladas „Raudonasis Spalis“, pagamintas 1945 – 1950 m. Kaip buvo gaminami saldainiai „Rūtos“ fabrike primins tarpukario laikų fotografijos, matysime ir senovines saldainių pakuotes. Įdomu tai, jog saldainiai „Lietuvos Respublikos Prezidento Rūmai“ daugiau nei dešimtmetį gaminami specialiai prezidentūrai ir niekur tokių nenusipirksime.
Muziejuje įrengta mini kino salė, kur pasirinkta kalba įgarsinta, rodoma dokumentinė medžiaga kaip auga, nuskinamos ir apdorojamos kakavmedžio sėklos, kaip jos virsta šokoladu. Filmuotoje medžiagoje matysime kaip šiame fabrike dirbo žmonės tarpukario laikotarpiu.
Šokolado dirbtuvėlėse lankytojai pamatys visą saldainių gaminimo procesą bei savo rankomis pasigamins šokoladinių saldainių, degustacijos metu ragaus šokoladą ir mokysis vertinti jo savybes.
Apsilankę muziejuje, galėsite pirmame aukšte įsikūrusioje kavinėje pailsėti, paskanauti išskirtinių desertų. O istorinėje saldainių parduotuvėje, įsikūrusioje toje pačioje vietoje, kur tarpukariu veikė „Rūtos“ krautuvėlė, draugams ir bičiuliams galėsite nupirkti šokolado, saldainių, kuriuos skanaudami ir klausydamiesi įspūdžių apie muziejų pajus tikrą šokolado skonį. Ne veltui sakoma, kad tokio muziejaus turėtų pavydėti netgi šokoladu garsėjanti Belgija.