Levutės Meškauskienės privatus betoninių skulptūrų muziejus

Kuktiškės – Utenos savivaldybės Seniūnijos centras. Miestelyje stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Per miestelį teka Vyžinta. Miestelį supa Galuonio, Dumblio, Alksno ežerai. Atvykus į miestelį akį patrauks sodyba, kur iš karto pamatysime daugybę betoninių skulptūrų. Čia puikuojasi povas, žirgai, gulbės, lokiai liūtai, elniai, gandrai, varlės, drugeliai ir dar daugybė visokių gyvūnų. Tai Levutės Meškauskienės gelžbetoninių skulptūrų muziejus.
Levutė Meškauskienė panašias skulptūras pamatė apsilankiusi pas draugę Anelę Araminienę, jai patiko, panoro ir pati savo sodybą išpuošti. Pasidomėjo, kiek reikia cemento, žvyro, kaip lipdyti, grįžusi į namus nedelsdama ėmėsi darbo. Lipdė be jokių formų, viską savomis rankomis. Pradžia buvusi sunki, nesisekė, betonas nelipo, krito ir krito. Laikui bėgant, įgijo įgūdžių. O pasirodo ir ne bet koks žvyras tinka, ir kurį ji naudojo iš netoliese esančio karjero buvo netinkamas. Kantri menininkė rankų nenuleido. Rado žvyro nedidelėje žvyrduobėje, kur vietos gyventojai savo reikmėms pasikasdavo smulkaus žvyro. Levutė kibirais sėmė tą žvyrą, maišais vežėsi jį namo. Bedirbant įgudo, suprato, jog lipdyti reikia nestorais sluoksniais, po truputį, panašiai kaip kregždė lipdo savo lizdą.
Taip šį muziejų savo sodyboje 2000-siais metais pradėjo kurti Levutė ir Petras Meškauskai. Petras suvirindavo karkasą, o Levutė lipdydavo betoną, sluoksnį po sluoksnio. Pradėjo nuo mažesnių darbų, gulbių, gandrų, vėliau sekė didesnės skulptūros- liūtai, lokiai, elniai, žirgai. Pasak Levutės, didesnę skulptūrą lipdydavo du-tris mėnesius, žirgo ar elnio skulptūrai sunaudodavo apie toną betono. Lipdymas tapo lyg liga, kaip juokauja Levutė, kaip kitam alkoholizmas, negalėdavusi sustoti, kartais dirbdavusi net po aštuoniolika valandų per parą. Labai trokšdavusi rezultato. Kaimynas Stasys Šimkūnas, matydamas, kaip moteris dirba sakydavęs „Pailsėk, Levut, pailsėk“. Darbai nesustodavo ir žiemos metu. Kambarį išklojus poletileno plėvele, paklojus brezentą Levutė dirbo. Kuktiškių ir aplinkinių kaimų gyventojai ateidavo pasižiūrėti jos kuriamų skulptūrų, ne vienas stebėjosi tokiu Levutės užsiėmimu ir sugebėjimu. Dabar sodybą puošia per 60 betoninių skulptūrų, nulipdytų jos rankomis.
Levutės galvoje gimė vis nauji sumanymai. Ji pati rekonstravo ūkinį pastatą, pati gamino grindų plyteles, puošė jas akmenukais. Ūkinio pastato sienas išlipdė betonu ir išpuošė betoninėmis skulptūromis. Čia pamatysime drakoną, tigrą, undinę, gulbes, rojaus paukštį, balandžius. Ekspoziciją pavadino „Drakono džiunglėmis“.
„Drakono džiungles“ Levutė sieja su pasak, kurią ji pavadino „Žemės šauksmas“, kur juodas medis kreipiasi į vandens ir žvaigždžių deives, o žemės gelbėtojas – drakonas. Sieną puošia užrašas: „Žemė išaugino Gyvybės medį, bet žmogus žodžiais ir darbais užteršė Žemę, nuvyto medis. Medis kreipėsi pagalbos į Vandenų ir Žvaigždžių deives. Visi sutarė pasiųsti gėrio Drakoną į Žmogaus pasaulį. Drakonas parodė Žmogui gražiausius tikrus ir vaizduotus tvarinius ir prisakė: mylėk gėrį ir naikink blogį, tik tada nežus Žemė ir Tu liksi gyvas.“ Įspūdingumo „Drakono džiunglėms“ suteikia apšvietimas - pačios Levutės kūrybinis sumanymas ir įdėtas darbas. Netgi muziejaus lankytojai neretai laukia vakaro, kad pasigrožėtų išryškėjančiu įspūdingu apšvietimu, kas suteikia gyvūnų figūroms natūralumo. Apsilankęs Kirdeikių kunigas Jurgis Kazlauskas nustebo, jog tigro dryžiai atrodo tokie tikroviški kaip gyvo. Levutė prasitarė – piešė žiūrėdama į nuotrauką ir labai stengėsi, kad atrodytų kuo natūraliau.
Darbščioji menininkė džiaugiasi, kad muziejų aplanko mokinių ekskursijos, čia vyksta edukacinės pamokėlės, sulaukta amerikiečių, islandų, latvių ekskursijų. Grupė lankytojų iš Latvijos prašė, kad skulptūras šeimininkė atvežtų eksponuoti į kaimyninę šalį, bet menininkei atsisakius, juk tokių skulptūrų transportuoti, vežioti praktiškai neįmanoma, kaimynai latviai kvietė ją atvykti bent jau su fotonuotraukų albumais ir taip pristatyti savo muziejų ir savo darbus Latvijoje.
Levutė džiaugiasi, kad šiuo menu susidomėjo jos anūkas Justinas Korsakas, jis kartu su močiute jau nulipdęs vieną žirgą.
Visuomet galima apsilankyti „facebook“ paskiroje Levutė Meškauskienė-Grigaitė, skulptūrų muziejus, bet geriausia apsilankyti muziejuje Kuktiškėse. Dalį skulptūrų galima ir įsigyti.