Pintinių muziejus

Sedeikiai – kaimas Anykščių rajone, prie Šventosios ir Pelyšos santakos, nuo Anykščių nutolęs 18 km. Šalia Pelyšų tvenkinio išlikęs Sedeikių, dar vadinamas Pelyšos dvaras, statytas apie 1880 metus.
1988 m. sodybą Sedeikių kaime, Šimonių girios pakraštyje, įsigijo pedagogai iš Jonavos Kazys ir Ligita Morkūnai. Jiems šis kraštas nebuvo svetimas, Ligita užaugo Anykščiuose, Kazio šeima taip pat kilusi iš šio miesto. Sutuoktiniai, susidomėję pynimu iš vytelių, tobulinosi Kauno taikomosios dailės mokykloje. Sertifikavę savo gaminius 2012 m., buvo pripažinti tradicinių amatų meistrais. Kazys ir Ligita, daugiau kaip dvidešimt metų pradirbę Jonavos politechnikos mokykloje pynimo iš vytelių dėstytojais, prisipažįsta, jog jiems pynimas tai pramoga ir puikiai praleistas laikas. Sodyboje kaupiantis laisvalaikiu sukurtiems darbams, K. ir L. Morkūnai nutarė įkurti pintinių muziejų, kuris atidarytas 2010 m. sodybos klėtyje. Tai pirmasis ne tik Lietuvoje, bet turbūt ir Europoje toks muziejus.
Muziejuje eksponuojami sertifikuoti tradicinių amatų meistrų nupinti krepšiai, krepšeliai, saulutės, angelai, krėslai, kėdės, skrynios, ąsočiai, įvairūs indai, malūnas, kalėdinė eglutė ir net motociklas. Pinti darbai muziejuje nuolat keičiami, todėl kiekvieną sykį apsilankę galite pamatyti vis kitus dirbinius, kuriuos galima įsigyti ar užsisakyti. Jie turi tautinio paveldo sertifikatą. Morkūnų pinti darbai yra iškeliavę, ko gero, į visas Europos šalis, Skandinaviją, JAV, Australiją, Japoniją.
Apžiūrėjus pintus eksponatus klėtyje, šeimininkai, šūktelėję „Sveiki atvykę į XIX amžių“, atveria seno klojimo duris. Čia eksponuojami senovės buities rakandai – lygintuvai, sviestamušės, geldos, piestos, įvairūs įrankiai, drabužiai, baldai, televizoriai, radijo imtuvai, medsukis, sena baidarė, kuria dabar plaukti toli gražu ne kiekvienas išdrįstų, ir kiti šiuo metu buityje nebenaudojami daiktai. Kaip teigia muziejaus savininkai, visi senoviniai eksponatai padovanoti lankytojų, bičiulių, kaimynų. Didžiąją dalį radijo aparatų padovanojo muzikos mokytojas iš Rokiškio Rimantas Tamošiūnas. Muziejuje apsilankiusi 90 metų amžiaus sulaukusi močiutė padovanojo savo pačios krikšto drabužėlius. Pažvelgę į šiuos įspūdingus drabužėlius suprasite, kad tokius pasisiūti galėjo tik pasiturintys žmonės.
Muziejaus eksponatu galima laikyti ir dūminę pirtelę bei gyvenamąjį namą, kuris šioje vietoje stovi nuo 1932 m. Anot šeimininko Kazio Morkūno, namas buvo perkeltas, o senų rąstų amžius gali siekti ir 150 metų. Visi sodyboje esantys pastatai yra autentiški, aukštaitiško stiliaus. Važiuojant į šią sodybą, šalia Andrioniškio, Viešintų, Mikierių sankryžos stovi kryžius, pastatytas vietoje sunykusio senojo. Įdomu tai, kad statant šį kryžių žemėje buvo rastas stiklinis indas su 1943 m. pasiaukojimo aktu, kuriame surašytos visų Sedeikių kaimo gyventojų skirtos aukos statant kryžių. Tuo metu nemažas kaimas buvęs, jame gyveno 38 šeimos, 186 gyventojai prisidėjo, kad iškiltų kryžius. Šis sedeikiečiams brangus dokumentas dabar saugomas Kazio ir Ligitos Morkūnų muziejuje.
Muziejų dažnai aplanko vaikų, moksleivių grupės, pamatę šalia kelio stovinčią nuorodą į muziejų, užsuka ir prašalaičiai, mielai tarp žydinčių gėlių fotografuojasi vestuvininkai. Čia galima užsisakyti edukacinę pynimo iš vytelių, vaistinių žolelių ir arbatžolių pažinimo programas, tarsi laiko mašina sugrįžti į XIX amžių. K. Morkūnas pakvies pasidairyti ir po apylinkes, parodys Pelyšos upelį, prie jo stūksantį legendomis apipintą akmenį bei greta augantį ąžuolą, papasakos jų legendą. Kiekvieną apsilankiusį svetingi šeimininkai pavaišins natūralia arbata iš aplinkui surinktų žolelių ir bitučių suneštu medumi iš sodybą bei Šimonių girią supančių pievų.