Sodeliškių dvaro sodybos senovinės technikos ir buities muziejus
Sodeliškiai – kaimas Pačeriaukštės seniūnijoje, Biržų rajone, nuo Biržų nutolęs 13 km.
Sodeliškiuose 1994 m. ūkininkauti pradėjo Dalius ir Neringa Linkevičiai. Plečiant ūkį žemes teko pirkti kartu su nebegyvenamomis senomis sodybomis. Jose likusiems senoviniams rakandams naujasis šeimininkas neleido sunykti, juos ūkininkas išsaugojo ir pats pradėjo rinkti savojo krašto etnografinius eksponatus. Pirkdamas ūkiui buvusio kolūkio dirbtuves, D. Linkevičius nupirko ir 1976 m. gamybos vikšrinį traktorių T-74, kuris restauravus tapo pirmuoju žemės ūkio technikos eksponatu. Ūkio teritorija puoselėjama ir prižiūrima. Šalia dirbtuvių įrengtas parkas, iškastas tvenkinys, pastatytos pavėsinės, čiurlena šaltinėlis, o teritoriją apšviečia meniški šviestuvai. Ant tvenkinio kranto stūkso iš senos sodybos atvežta klėtis, kurios interjerą puošia išsaugoti liaudies buities rakandai. 2010 m. pagal senovinį projektą pastatytas klojimas. Ant jo sienos pritvirtintų lentynų sustatytos daugeliui nostalgiją keliančios senovinės žaislinės mašinėlės, traktoriai, ekskavatoriai. Šalia klojimo durų pritvirtintos priešgaisrinės lentelės ir šiandien įspėja: „Į gaisrą atvyk su kabliu“, „Į gaisrą atvyk su kibiru“. Klojime sudėti senoviniai arkliniai padargai. Čia pamatysite ne tik pakinktų, įvairių plūgų, arklų, akėčių, grėbiamųjų, bulvių kasamųjų, javų kertamąją, kuliamųjų, šienapjovių, bet ir retai kur sutinkamą „Hardie“ purkštuvą, kitų padargų. Palei vežimų ratais nukabinėtą sieną išrikiuotos karietos, fajetonai ir kita išeiginė anų laikų arklinė technika.
Jau pastačius klojimą, D. Linkevičiui kilo mintis atkurti visą tų laikų ūkininko sodybos ansamblį. Kaip fantazijos nestokojantis šeimininkas tarė, taip ir padarė. Klėtyje, perkeltoje iš senos sodybos, atsiveria liaudies buities rakandų lobynas. Sunku net suskaičiuoti, kiek čia anglinių ir kaitinamų lygintuvų, svarstyklių, bezmėnų, žibalinių lempų, įvairiausių spynų, raktų, puodynių, staliaus įrankių, separatorių, kraičio skrynių ir kitokių kadaise žmogaus buitį palengvinusių dalykų. Autentišką trobą puošia senoviniai baldai, o duonkepėje krosnyje pagal senas tradicijas kepama naminė duona, vykdoma edukacinė „Grūdo kelio“ programa. Koks ūkininkas be tvarto? Molinis tvartas buvo statomas taip, kaip statydavo senoliai – molis maišytas su šiaudais, arkliais minamais, ir tada drebiamos sienos. Šiame tvarte žiemoja naminiai paukščiai, avys, ožkos ir net asilas. Sodybos ansamblį papildo senovinis šulinys, rūsys, kalvė ir pirtelė.
Statant Aukštaitijos ūkininko sodybos ansamblį, atkurti ir ateinančioms kartoms išsaugoti senosios architektūros bruožai. Statyboms naudotos natūralios medžiagos – medis, akmuo, molis, skiedros stogams dengti.
Dalius Linkevičius nupirko nykstantį 1924 m. statytą vėjo malūną, stovėjusį Vabalninko apylinkėje, Daržų kaime. Ūkyje dirbantis auksinių rankų meistras Algis Laumė kartu su dar dviem pagalbininkais malūną išardė, pervežė į Sodeliškius ir pastatė šalia Aukštaitijos ūkininko sodybos. 2014 m. vėjas vėl pradėjo sukti naujam gyvenimui prikelto malūno sparnus. Anot N. Linkevičienės, šis malūnas išskirtinis – su aukštu pamatu ir trimis vadinamaisiais „kulokais“ (dauguma malūnų turi tik du). Pirmuoju „kuloku“ malami stambesni pašariniai miltai, antruoju – smulkūs miltai maistui, o trečiasis galėjęs sukti lentpjūvę, vilnų karšyklą ar kokį kitą įrenginį. Trečiąjį šio malūno „kuloką“ pirmą kartą paleido malūną perstatę vyrai. Dalius ir Neringa džiaugiasi, jog tai turbūt vienintelis Lietuvoje veikiantis vėjo malūnas.
D. Linkevičius prisipažįsta, kad matydamas senovinį traktorių metaliniais ratais, stovintį Biržų žemtiekimo teritorijoje, svajojo panašų įsigyti ir pastatyti savo ūkyje. Laikui bėgant ši Daliaus svajonė išsipildė su kaupu, dabar senovinių traktorių ūkininkas turi kone keturiasdešimt. Pirmąjį antikvarinį traktorių „VTZ Universal“ D. Linkevičius parsivežė iš Jonavos, vėliau du traktorius „Fordson“ įsigijo Utenos rajone, kitus parsigabeno iš Latvijos, Estijos, Anglijos, Danijos, netgi JAV.
Daliaus kolekcijoje puikuojasi net šešios garo mašinos (lokomobiliai), kurių varikliai veikia dėl garų slėgio, kai stūmoklius stumia garai. Iš čia saugomų garo mašinų seniausia pagaminta 1889 m. Anglijoje. Lietuvoje garo mašina pirmą kartą pritaikyta žemės ūkio darbams 1860 m. Ji suko kuliamąją pažangiame Lentvario dvare. Sodeliškiuose pamatysite du savaeigius garinius traktorius. Garinis traktorius „Case“, pagamintas 1909 m., puikiai veikia ir šiandien. Anot savininko, tai vienas iš nedaugelio veikiančių garo traktorių Baltijos šalyse.
Įspūdingai atrodo restauracijos laukianti retai sutinkama savaeigė važiuoklė „Taganrožec SŠ-75“, pagaminta Rusijoje, kuri nuimant derlių galėjo dirbti kaip kombainas, o nuėmus kombaino mechanizmą ir uždėjus kėbulą – kaip savivartis. Tokio stebuklo gamyba buvo pradėta 1965 m.
Ko gero, nedaug kas žino, kad net 65 kombainai buvo pagaminti Lietuvoje, bet Lietuvoje nupirkti tik penki, kiti eksportuoti. Tokį prie traktoriaus prikabinamą javų kombainą „Nemunas JK-3“, pagamintą Radviliškio mašinų gamykloje, galite pamatyti D. Linkevičiaus kolekcijoje. Taip pat čia yra šilumvežis „TGK 2“, kuriuo, anot kolekcininko, ateityje galbūt norinčius pavėžins po Sodeliškių kaimą.
D. Linkevičius sukaupęs ir didžiulį automobilių parką. Sunkvežimiai „GAZ AA“, liaudyje vadinami „polutarka“, gaminti tik dešimtmetį (1932–1942), o Sodeliškiuose penki tokie automobiliai laukia restauracijos. Jaunoji karta jau nebeprisimena ir sunkvežimių „GAZ 51“, kurių čia esama net 10, o dviejų automobilių rida nesiekia nė tūkstančio kilometrų. Čia eksponuojami ugniagesių automobiliai, kurie ir dabar galėtų patalkinti gesinant gaisrus. Pamatysite vyresniems dar puikiai žinomą autobusą „LAZ 695H“, buvusį Vengrijos keleivinio transporto pasididžiavimą – autobusą „Ikarus“. Įspūdingai atrodo 1978 m. pagamintas mokyklinis autobusas „Internacional“, 1964 m. gamybos dviaukštis autobusas „Busing“.
Iš čia eksponuojamų tarsi naujų blizgančių lengvųjų automobilių į akis krenta tarybinių laikų milicijos automobiliai, prabangiosios „GAZ 13“ ir „GAZ 14“ „Čaikos“. Ne vienam šypseną sukels neįgaliesiems skirtas automobilis SMZ, kuris asocijuojasi su populiariomis tarybinėmis komedijomis. Pačiam šeimininkui ypač mielas 1929 m. pagamintas „Oldsmobile“ ir 1942 m. „Cadillac“. Pastarasis 2017 m. Kaliningrade vykusioje senovinių automobilių parodoje pelnė stilingiausio automobilio prizą. Šiuos automobilius galite išvysti senovinės technikos klubų rengiamuose renginiuose ir parodose. D. Linkevičius yra senovinės technikos klubo „Klasika“ siela, renginiuose parodantis daugiausiai išsaugotos technikos. (www.klasika.us)
Tarp gausybės čia saugomų motociklų pats seniausias – „Douglas 350“, pagamintas 1927 m. D. Linkevičius išsaugojo ir savo tėvelio motociklus „M 104“, „Iž planeta 3“.
Paklausus muziejaus savininko, kiek transporto priemonių pavyko sukaupti, D. Linkevičius prisipažįsta, kad traktorių, autobusų, sunkvežimių, lengvųjų automobilių ir motociklų, neskaičiuojant dviračių, yra per 350. Žinoma, visų pamatyti kol kas nėra galimybės, nes dalis restauruojama, kita dalis dar laukia restauravimo.
Senovinės technikos muziejus Sodeliškiuose oficialiai atidarytas 2018 m., nors D. Linkevičiaus kolekcija lankytojams buvo prieinama ir anksčiau. Čia veikia ekspozicijų parodų centras, kurio vartus saugo ir techniką mylinčius užsukti kviečia du blizgantys antikvariniai traktoriai „Fordson“.
Sodeliškių kaime kadaise buvo dvaras. 2014 m. senojo dvaro teritorijoje duris atvėrė Sodeliškių dvaro sodyba. Ši prabanga dvelkianti sodyba siūlo pobūvių, konferencijų sales, SPA centrą su bechloriu baseinu, sūkurinę vonią, pirtis, viešbutį, teniso kortus, lauko estradą. Vaikų laukia žaidimų kambarys bei aikštelės. Užsisakę edukacinę „Grūdo kelio“ programą, išsikepsite naminės duonos, paragausite elnienos gaminių, apžiūrėsite ekologinį ūkį, pasigėrėsite autentiška XX a. pradžios Aukštaitijos ūkininko sodyba, 1924 m. vėjo malūnu, senovinės technikos ir buities muziejumi, pasigrožėsite čia besiganančiais elniais, danieliais, muflonais, alpakomis, kuriuos visus, kaip D. Linkevičius šmaikštauja, prižiūri asilas, žiemojantis išskirtinėmis sąlygomis – autentiškame moliniame tvarte.
Tai, ką pamatysite ir patirsite atvykę į Sodeliškių kaimą, vargu ar rasite kur kitur, o įspūdžių tikrai ilgai nepamiršite ir turėsite ką papasakoti draugams bei bičiuliams. Tai nenuilstančių, fantazijos ir užsispyrimo nestokojančių ūkininkų Daliaus ir Neringos Linkevičių nuopelnas.,