Vyto Sinkevičiaus laikrodžių muziejus

Ežerėlis – miestelis Kauno rajone, prisiglaudęs prie Kazlų Rūdos miškų masyvo, 6 km nutolęs nuo plento Kaunas–Zapyškis–Šakiai. Tai durpininkų miestelis, pradėjęs kurtis 1915 m. vokiečiams ėmus čia kasti durpes.
Ežerėlio girininkijos girininko pavaduotojo Vyto Sinkevičiaus namuose tiksi, skamba per 600 įvairiausių mechaninių laikrodžių. Kadaise V. Sinkevičius rinko monetas, ragus, girnapuses, o 2010 m. pradėjo kolekcionuoti laikrodžius. Pats pirmas senovinis laikrodis, atsiradęs Sinkevičių namuose, tai dar senelių „Junghans“, kurį senelius ištrėmus išsaugojo senelio brolis. Vytas džiaugiasi, kad šis laikrodis nė karto neremontuotas, puikiai veikia, ir prisipažįsta, jog tai pats brangiausias ir mieliausias laikrodis jo kolekcijoje. Vėliau V. Sinkevičius nepilnos komplektacijos, „apdraskytą“ laikrodį nusipirko iš pažįstamo Ežerėlio gyventojo, po to dar vieną įsigijo turguje, ir kaip pats šmaikštauja, susirgo nepagydoma laikrodine liga. Vytui patinka įvairūs senoviniai daiktai, o 2013 m. Kaune perkant senovinį ąžuolinį stalą, pas pardavėją pamatė laikrodį, įkomponuotą virš Vyčio, po kuriuo puikuojasi užrašas „19 LAISVA LIETUVA 18“. Šį laikrodį, kuris kažkam tapo taikiniu, nes į jį šaudyta iš orinio šautuvo, Vytas įsigijo kartu su stalu. Kaip nustebo kolekcininkas, pamatęs 2018 m. vasario mėnesio žurnalą „Miškai“, kurio viršelį puošia būtent tokio pat laikrodžio su Vytimi nuotrauka.
Pats seniausias V. Sinkevičiaus kolekcijoje – sūnėno iš Danijos parvežtas ir gimtadienio proga padovanotas 1773 m. pagamintas pastatomas laikrodis, turintis tik valandų rodyklę. Įspūdingai atrodo sieninis laikrodis, kurio stikle išgraviruoti Gediminaičių stulpai. Anot kolekcininko, šio laikrodžio korpusas pagamintas Lietuvoje, o mechanizmas – kaizerinėje Vokietijoje. Kolekcijoje pamatysite iš Danijos atkeliavusį apie 30 cm aukščio pakabinamą „Gustav Becker“ laikrodį, kurio korpusas medinis, o ornamentais puoštos durelės pagamintos iš terakotos. Stebina mechaniniai, proginiai 400 dienų laikrodžiai, kuriuos vieną kartą prisukus, laiką rodys ištisus metus. Vytas šmaikštauja: „Tuo įsitikinti visai nesunku, reikia tik metus pas mus pagyventi“. Šeimininkas, pasukdamas rodykles, pademonstruoja antikvarinį prancūzišką laikrodį, kuris išmušęs valandas, po minutės dar sykį pakartoja. Anot Vyto, prabudęs naktį gal ir nesuprasi, kelis sykius mušė, o po pakartojimo jau gali suskaičiuoti kelinta valanda. Čia pamatysite ir beveik dviejų metrų aukščio prancūzišką laikrodį, kurio medinį korpusą puošia išraižyti augaliniai motyvai bei gamintojo pavardė. Vytas rodo Kaune, Aleksoto turguje įsigytą tarybinių laikų laikrodį, kadaise laiką skaičiavusį povandeniniame laive. Sunku būtų įsivaizduoti laikrodžių kolekcininką, daug metų dirbusį miškininkystės srityje ir neturintį laikrodžio su gegute. Net ne vieno laikrodžio, esančio V. Sinkevičiaus kolekcijoje, valandas praneša pro atsiveriančias dureles iššokanti gegutė. O garsų čia išgirsite įvairiausių, nuo švelnių, liūliuojančių melodijų iki duslių, įkyrių ir net bažnyčios varpų skambesį primenančių dūžių. Anot šeimininko, kiekvieno laikrodžio skambesys kitoks, vieni apie save praneša praėjus valandai, kiti skamba kas pusvalandį, o treti muša ir kas penkiolika minučių. Vytas patikina, kad čia nerasite vienodų laikrodžių, nebent tik panašių savo forma ar rodyklėmis, ir šypteli: „Jei rasite vienodus, aš juos jums padovanosiu“.
Kiekvieną parsigabentą laikrodį Vytas išardo, sutvarko, sutepa, prikelia naujam gyvenimui. Visi čia esantys laikrodžiai veikia, skaičiuoja laiką ir savo dūžiais skelbia valandas. Kolekcininkas prisipažįsta, jog jis ne laikrodininkas, bet šio darbo išmokti privertė gyvenimas.
Laikrodžiai Sinkevičių namuose tiksi visur – laiptinėje, koridoriuje, virtuvėje, kambariuose, balkone ir net garaže. Nėra dar tik tualete, – nusišypso kolekcininkas. Vytui patinka laikrodžių tiksėjimas ir jis net neįsivaizduoja gyvenimo visiškoje tyloje, o namuose atsiradusią problemą – vietos stygių, jis sprendžia savaip. Šalia Ežerėlio girininkijos ir šalia savojo gyvenamojo namo 2016 m. V. Sinkevičius pradėjo statyti erdvų gražų rąstinį namą. Įkurtuvių datos laikrodžių rinkėjas pasakyti dar negali, bet patikina, kad čia persikels laikrodžių kolekcija ir bus oficialiai atidarytas laikrodžių muziejus, kurio įėjimą puoš Gediminaičių stulpai ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį žymintys metai.
Vyto Sinkevičiaus laikrodžių karalystėje pasigrožėsite įvairaus dydžio ir formų laikrodžiais, pasiklausysite jų skleidžiamo skambesio, išgirsite įdomių istorijų, pasakojimų ir suprasite, kodėl kolekcininkas, turėdamas tiek laikrodžių, neskaičiuoja laiko ir nenešioja rankinio laikrodžio. Atsisveikindamas gerbiamas Vytas primena, kad mechaninių laikrodžių rodyklių niekada negalima sukti atgal, o paklausus kodėl, šyptelėjęs atsako klausimu: „O savo gyvenimo laiką galite atsukti atgal?“