Iliuzijų namas "Eureka"

Palanga – miestas Žemaitijoje, kurio vakarinį pakraštį skalauja Baltijos jūra, nuo Klaipėdos nutolęs 25 km. Už 7 km nuo Palangos, Kunigiškėse, įsikūręs Tarptautinis Palangos oro uostas. Palangą puošia 1897 m. pastatyti neorenesanciniai Tiškevičių rūmai, kuriuose veikia gintaro muziejus, Kurhauzas, vila „Anapilis“ (Palangos kurorto muziejus), vila „Jūros akis“, neogotikinė Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, 2002 m. pastatyta Iveros Dievo Motinos ikonos cerkvė, kurios statybas finansavo Klaipėdos verslininkas A. Popovas, skulptūros „Eglė žalčių karalienė“, „Laiminantis Kristus“, „Jūratė ir Kastytis“, Palangos Lurdo grota ir kt.
2017 m. vasarą XIX a. grafų Tiškevičių viloje „Aldona“ duris atvėrė iliuzijų namas „Eureka“. Jo savininkai Vita ir Andrius Aušrai yra įkūrę kelis „Dino parkus“: Klaipėdos rajone, Rudailiuose, kur įrengtas ir didžiausias Europoje pirmasis Lietuvoje apverstas namas, Vilniuje ir kaimyninės Baltarusijos sostinėje Minske. Idėja kurti tokį muziejų kilo lankantis užsienio šalyse, kur tokios pramogos itin populiarios. Pasak iliuzijų namo „Eureka“ vadovės Rasos Krošienės, „Visada ieškome naujovių ir būdų kaip sukurti tokias pramogas, kurios būtų įdomios įvairaus amžiaus žmonėms. Iliuzijų namas – tai visame pasaulyje populiarėjanti pramoga, suteikianti galimybę tapti iliuzijos dalimi, parodyti save kitiems nestandartinėje aplinkoje, suteikiant žinių apie mus supantį pasaulį ir tai, kaip mes jį suvokiame.“
Dalis čia esančių eksponatų pagal užsakymą pagaminti Indijoje ir Kinijoje, kiti pagal Aušrams kilusias idėjas pagaminti Lietuvos meistrų ir yra unikalūs, tokių nerasite kituose muziejuose.
Vienas įspūdingiausių eksponatų – „Gyvenimo ratas“ (zoetropas), kurį 1834 m. išrado Williamas Georgeʼas Horneʼas. Stalui su žaislų figūrėlėmis sukantis ir šviesoms mirksint, žaislų figūrėlės atgyja. Šio eksponato aprašyti tiesiog neįmanoma, jį reikia pamatyti. Ne mažiau įspūdingas „Viesulo tunelis“, kuriuo einant stabiliu paviršiumi prarandama pusiausvyra, nes rega ir klausa prisitaiko prie skirtingų pojūčių, kylančių vaizdui sukantis, smegenys bando suvokti gaunamą informaciją ir kūnas stengiasi išsilaikyti sukurtoje nesvarumo iliuzijoje. Čia įrengtas „Dydžio kambarys“, kurio principas dažnai naudojamas filmuose, norint išgauti milžino ir nykštuko efektą. Pavyzdžiui, filme „Žiedų valdovas“ taikant tokį principą parodomas hobitų ir žmogaus ūgio skirtumas. „Veidrodžių labirinte“ matoma daug galimų išėjimų, bet veidrodžių atspindžiai klaidina ir neleidžia rasti išėjimo. Interaktyvus paveikslas „Vyriškas pasisėdėjimas“ ypač traukia vyrus, norinčius atsisėsti prie vieno stalo su valdžios atstovais ir pakelti alaus bokalus. „Visatos kambaryje“ galėsite pajusti kosmoso erdvės platybes, „Atvirkščiame kambaryje“ patirsite nestabilumą, svaigulį, atrodys, jog pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Taip pat čia pamatysite anomorfinį paveikslą „Aštuonkojis“, apgaulingą paveikslą „Palangos undinė“, interaktyvią instaliaciją „Magiška sofa“, „Stebuklingą kėdę“, „Galvą lėkštėje“, trimatį paveikslą „Piktieji tualeto lankytojai“. Apie trimatį paveikslą pasakojamas anekdotas ar legenda, kad dailininkui nupiešus berniuką, laikantį vynuogių kekę ir paukščiams suskridus lesti tų vynuogių, dailininkas nusiminė blogai nutapęs berniuką, nes paukščiai jo neišsigandę.
Iliuzijų namas „Eureka“ planuoja plėstis, keisti eksponatus, čia rengiamos edukacijos, įvairios užimtumo programos.
Jei planuojate užsukti į šį muziejų, nepamirškite fotoapratų, nes čia yra eksponatų, kurių sukurta iliuzija atsivers tik nuotraukoje.