Įstros lėktuvų muziejus

Stanioniai – kaimas Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijoje, nuo Panevėžio nutolęs 10 km, šalia E 67 „Via Baltica“ magistralės ir Įstro upelio. Šiame kaime įsikūręs Įstros aerodromas (EYPI), kurio ištakos siekia 1984 m. 2000-aisiais čia įsikūrė Vytauto Lapėno skraidymo mokykla. Šio žymaus aviatoriaus dėka aerodromas buvo puoselėjamas ir plečiamas. 2002 m. Įstros aerodrome buvo surengtas tryliktasis Europos akrobatinio skraidymo čempionatas. Tik šiame aerodrome įsikūrus šviesios atminties aviatoriui V. Lapėnui, į dangaus žydrinę kilo daug žymių Lietuvos ir Europos aviatorių. 2006 m. šį aerodromą įsigijo ir įsteigė UAB „Įstros aviaparkas“ penki aviatoriai: šviesaus atminimo V. Šimoliūnas, A. Brazdžionis, P. Kargis, V. Puidokas ir R. Vyžintas.
2016 m. „Įstros aviaparko“ teritorijoje V. Puidoko, S. Sirvydžio, S. Noreikos ir bendrovės darbuotojų pastangomis įkurtas Įstros lėktuvų muziejus. Šalia aerodromo esančioje aikštelėje po atviru dangumi eksponuojami dar V. Lapėno atgabenti kariniai naikintuvai, mokomieji naikintuvai ir sraigtasparniai, naudoti apie 1980 m. Čia pamatysite naikintuvą SU-15, 1950 m. pagamintą Rusijoje, gamykloje „Sukhoi“, kurią 1939 m. įkūrė konstruktorius Pavelas Sukhojus. Tai pirmasis TSRS pagamintas lėktuvas, galintis skristi bet kokiu oru, o pagaminta jų buvo tik apie 1500 vienetų. Šalia šio lėktuvo puikuojasi TSRS antros kartos naikintuvas MIG-21. Pavadinimas MIG kilęs nuo gamyklos Nr. 155 įkūrėjų, konstruktorių Mikojano ir Gurevičiaus pavardžių. Tai labiausiai pasaulyje paplitę viršgarsiniai lėktuvai, kuriais buvo skraidoma net 47 šalyse. Šie naikintuvai serijiniu būdu buvo gaminami ne tik TSRS, bet ir Čekoslovakijoje, Indijoje, Kinijoje. Pirmam skrydžiui MIG-21 pakilo 1956 m. liepos 16 d. Ne mažiau įspūdingas ir trečios kartos naikintuvas MIG-23, kurį sukūrė A. A. Andrejevas. Tai naikintuvo MIG-21 įpėdinis, galintis keisti sparnų geometrijos kampą nuo 16 iki 72 laipsnių. Šis frontinis naikintuvas pirmą sykį į orą pakilo 1967 m. gegužės 26 d. Vėliau jis buvo modernizuojamas, pagaminti MIG-23M, MIG-23L ir MIG-23MLD modeliai. Lėktuvų muziejuje yra pirmasis mokomasis Čekoslovakijoje suprojektuotas ir 1959 m. pagamintas reaktyvinis lėktuvas L-29. Akį patrauks vidutinės klasės malūnsparnis Mi-2, pastatytas „Mil“ gamykloje Rusijoje. Pirmą kartą jis į orą pakilo 1961 m. rugsėjo 22 d. 1964 m. jo gamyba buvo perkelta į Lenkiją, į šalia Liublino įsikūrusią „Swidnik“ gamyklą. Tai vienintelis TSRS suprojektuotas malūnsparnis, gamintas už Tarybų Sąjungos ribų. Mi-2 buvo labai plačiai naudojamas malūnsparnis. Juos naudojo kariuomenė, greitoji medicinos pagalba, milicija, gelbėjimo tarnybos. Abejingi neliksit ir čia eksponuojamam vidutinės klasės dviejų turbinų Michailo Milo Maskvos sraigtasparnių gamykloje pagamintam sraigtasparniui Mi-8. Tai vienas daugiausiai TSRS gamintų sraigtasparnių, naudojamas daugiau nei penkiasdešimtyje šalių. Pirmąjį skrydį šis sraigtasparnis atliko 1961 m. liepos 9 d., o TSRS karinėms pajėgoms jis buvo pristatytas tik 1967 m. Buvo gaminama daugiau nei 30 jo versijų: tai pritaikyti naudoti suskystintų angliavandenilinių dujų kurą, desantinio komandinio posto versija, radijo transliacijos stotis, minavimo, išminavimo, žvalgybos, pirmosios pagalbos versijos, civilinė keleivių transportavimo, paieškos ir gelbėjimo, skraidančio krano, agrokultūrinė, dykumų, prabangi transportinė su patogumais versija ir kitos. Vienas paskutiniųjų lauko ekspozicijos eksponatų yra restauruotas tarybinius laikus menantis radaras-lokatorius „AORL-85“, atkeliavęs iš Kauno tarptautinio aerodromo (EYKA). Šiuo radaru buvo galima aptikti įvairius skrendančius orlaivius, nutolusius iki 180 km atstumu. Šiuo metu šis eksponatas yra ne tik restauruotas, bet ir gali sukti savo didžiulę parabolinę anteną.
Apžiūrėję ir nusifotografavę prie aviacijos istoriją pasakojančių orlaivių, užsukite į muziejaus vidines sales. Muziejaus eksponatus surinko aviatorius Virmantas Puidokas.
Ant sienų puikuojasi stendai, primenantys apie žydrąją padangę palikusius bičiulius – Vytautą Lapėną (1958 01 11 – 2008 01 14), šio aerodromo įkūrėją, akrobatinio skraidymo čempioną, trenerį, instruktorių; Valdą Šimoliūną, 2008 m. Italijoje mirusį aviatorių, kurio širdis neatlaikė sužinojus apie artimo bičiulio V. Lapėno žūtį; Darių Išganaitį – akrobatinio skraidymo Europos vicečempioną, 2004 m. mirusį nuo patirtų sužalojimų per lėktuvo SU-29 avariją. Nepamirštas ir vienintelis lietuvis kosmonautas Rimantas Stankevičius, skraidęs 57 tipų lėktuvais, turėjęs per 4 tūkst. valandų skrydžių stažą, pirmosios klasės lakūno-bandytojo kvalifikaciją. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje Solgareda aerodrome aviacijos šou metu jis žuvo pilotuodamas naikintuvą SU-27.
Muziejuje gausu senovinių paveikslų, knygų, medalių, skirtų atminti Dariaus ir Girėno skrydžiui. Čia surasite iki skausmo mums brangių tą lemtingą skrydį menančių relikvijų: pašto vokų, retų dokumentų kopijų, laikraščių straipsnių, tarpukario nuotraukų. Prisiminsite nostalgiją sukeliančius visų po 1991 m. leidimų 10 litų banknotus, kuriuose pavaizduoti mūsų šalies didvyriai. Susipažinsite su įvairių šalių ir laikotarpių karinių oro pajėgų karininkų paradinių uniformų durklų, dar kitaip vadinamų „kortikų“, kolekcija, tarp kurių yra vos pastebimas, tačiau mums brangus 1934 m. Lietuvos oro skautų peiliukas, tarybiniais laikais slėptas Kaune kartu su kitais tarpukario nepriklausomą Lietuvą menančiais daiktais.
Čia taip pat eksponuojami lėktuvų greičio matavimo prietaisai, juostinės, vielinės ir net titaninio korpuso juodosios dėžės. Nors, anot muziejininko Virmanto, toks vielinis įrenginys neturėtų būti vadinamas juodąja dėže, labiau tiktų vadinti vieliniu magnetofonu. Sužinosite, kad antžeminį vielinį garso įrašų magnetofoną MH-61, naudojamą aerodromų komandiniuose punktuose radijo pokalbiams įrašyti ir atgaminti, nuo 1961 m. gamino Vilniaus radijo gamykla „Vilma“, o naudojo TSRS karinės pajėgos. Muziejuje saugoma ir tokia juodoji dėžė, kokia buvo rusų naikintuve, numuštasme turkų prie Sirijos sienos. Pamatysite vienkartinį gelbėjimosi parašiutą PLP-60, piloto šalmą, kuriame įrengta radijo ryšio sistema, deguonies kaukės prijungimas, nuleidžiamas saulės šviesos filtrais. Tokie šalmai TSRS aviacijoje buvo naudojami nuo 1970 m. O kiek čia eksponuojama lakūnų ekipiruotės ir prietaisų, sunku net viską išvardyti, reikia patiems pamatyti. Tai lakūnų aukštuminiai šalmai, aviacinės ausinės, deguonies bakeliai, pilotų akiniai, gelbėjimosi plūdurai, planšetės, aviacinės radijo stotys, kompasai, siųstuvai, GPS prietaisai, šviestuvai, tūpimo lempos, infraraudonųjų spindulių prožektorius, Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų propeleriai, aviahorizontai ir kiti prietaisai. Pamatysite aviahorizontą AGI-IK, dar naudojamą kai kuriuose lėktuvuose, nors kaip teigiama, jis turi ir trūkumų. Žuvus pirmajam pasaulyje kosmonautui Jurijui Gagarinui, viena iš versijų buvo, jog tai įvyko dėl tokio prietaiso.
Kad Įstros aviaparkas ir lėktuvų muziejus turi daug perspektyvų, patvirtina įspūdinga V. Puidoko dukters, diplomuotos architektės Ievos sukurta aerodromo vizija 2050 metams, kuri eksponuojama šiame muziejuje.
Įstros aviaparke įsikūrusi skraidymo mokykla, pailsėti galima trijų žvaigždučių motelyje, o veikiančioje jaukioje kavinėje, kuriai aviacijos dvasią suteikia nors ir pažeistas lėktuvo JAK 50, kuriuo sėkmingai pavyko nusileisti šviesaus atminimo žymiam lakūnui ir mokytojui Levui Joniui, sparnas. Plečiant siūlomas pramogas, įrengtas lauko teniso kortas. Norintys pajusti skrydžio malonumą ir pasigrožėti nuostabiais Panevėžio apylinkių vaizdais, gali užsisakyti apžvalginius skrydžius, skrydį pagal individualų maršrutą ar profesionalų fotografavimą iš oro.
Įstros lėktuvų muziejuje susipažinsite su aviacijos istorija ir lakūnų kasdienybe, o pažvelgę į Panevėžio miestą ir apylinkes iš paukščio skrydžio, prisiminsite S. B. Žlibino parašytus dainos žodžius: „Reikėjo berniukams padangių gilių ir aerodromo pilkųjų kelių, reikėjo berniukams beribio dangaus, lėktuvo šturvalo ir skrydžio svaigaus...“